Kristķn Bjarnadóttir

Móttekin: 16. įgśst 2004 - Vefśtgįfa: 30. desember 2004

Įgrip

Ķ byrjun 19. aldar var lķtil įhersla į stęršfręšimenntun ķ eina skólanum į Ķslandi sem var fyrst į Hólavöllum ķ Reykjavķk en sķšar aš Bessastöšum. Žaš breyttist er Björn Gunnlaugsson stęršfręšingur var rįšinn til starfa viš Bessastašaskóla įriš 1822. Įriš 1871 var lęršum skólum ķ Danmörku skipt ķ mįla- og sögudeild annars vegar og stęršfręši- og nįttśrufręšideild hins vegar. Įriš 1877 var Lęrša skólanum, sem fluttur var til Reykjavķkur, sett nż reglugerš. Meš henni varš skólinn aš mįladeild ķ skólakerfi danska rķkisins. Žį var verulega dregiš śr stęršfręšikennslu žeirri sem Björn hafši byggt upp į įrunum 1822-1862. Skólamįlanefnd, sem skipuš hafši veriš til aš undirbśa reglugeršina, taldi ekki fęrt aš skipta skólanum ķ tvęr deildir. Hśn hafši ętlaš aš halda megin­nįmsgreinum beggja deilda, latķnu og stęršfręši, aš mestu óbreyttum, en skapa aš öšru leyti rśm fyrir nśtķmatungumįlin ensku og frönsku. Ķ greininni segir frį bréfaskriftum landshöfšingja og rįšherra Ķslands ķ Kaupmannahöfn sem uršu til aš vikiš var frį tillögum skólamįlanefndarinnar og dregiš śr stęršfręšikennslu. Greint er frį eftirhreytum mįlsins er kennarar létu ķ ljós įlit sitt į reglugeršinni og fengu henni breytt aš nokkru. Ennfremur er leitast viš aš greina žau rök sem fram komu ķ mįlinu śt frį kenningum um helstu įstęšur fyrir stęršfręšimenntun ķ ljósi sögunnar.

pdf sękja grein (pdf) [raust.is/2004/2/03/]